- perglyta
- pérglyta sf. (1), pérglita (1) 1. plonesnė vieta, suplonėjimas: Tęvumėlis, plonumas gijo[je], siūle vadinas párglita J. Koks čia tas tavo verpalas – párglyta pri párglytos Brs. 2. tuščias tarpas: Kimšdama meisą veizėk, kad párglytų nepasidarytų [dešroje] Vkš. Algirdas su Keistutu sparnus išplėtė ir teip patį pryšakį sustiprino, jog nėkame nė kokios parglitos nebliko S.Dauk. Susidaro tokia párglyta, jei palaukdamos valgai Plng. | Įleisk párglytą [į žarnas], paskuo vėl galėsi valgyti Ms. 3. perstojis, paliova: Šioj pasaulėj klotis nėkumet nėr be parglitų M.Valanč. Jo būvį galim vadinti malda be parglitos M.Valanč. Žemgaliai be parglitos grūmės kruvinose kovose S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.